kai baltos kaip nuotakos ievos
prie upės garsų atsiklaups
ir išbris iš iliuzijų pievos
tavo žodžiai pilni lietaus

ištirpęs saulėtekio krantas
bus mūsų taku ant vandens:
klaidžios sietuvos dar neišsemtos
pro vaivorykštės girnas sruvens

tik mes susirinkę į upę
lydėsim kalnelin medžius
tos pačios sausumos kraujo grupės
kol atvėstančios pėdos išdžius

numes baltus nuometus ievos
ir vėl prie tylos prisiglaus
kai sugrįš į iliuzijų pievas
tavo žodžiai
pilni lietaus ---