Tik vaikai dykuma eina
Smėliu į akis, akimis į smėlį
Žvelgdami, ieškodami
Ne vandens, jiems nereikia
Triukšmo, ieško saulės,
Meldžiasi per tyliai, vienas
Kito negirdi, jiems takas
Kalba garsiau.

Tik vaikai dykuma eina
Visiškai vieni klaidžioja,
Ne motinų – saulės  ieškodami.
Ievų žydėjimo nesiilgi,
Svetima žemė jiems artima,
Vėjo šnaresys jų žodžius
Nusineša, saulei dovanoja
Vietoj debesų.