laiškas(1)
Man į kasas įpynei kasėtkos
juostelę. Sekei:
„mergyt, tu primeni man į
nebūties piešinį panardintą leliją.“
dabar – alsuok! – alsuok! /../ įsakei,
nes poeto siela mirs bejausmė.
Vakar ateidamas prirovei žibuoklių,
paprašei iškept omleto (iš jų).
genijaus širdis neklysta.
sapnuoki chaosą beformį! ir į
sapnus – mano – tu įsibrovei, bet
išėjai. Telieka paslaptis –
aušra be mūsų.
išmokei rašyti. Tikėjai, kad mano
rankose:
...kūnas sutampa su raštu....