Neiškeiskime nieko į brangų šou verslo dizainą,
Kur berūbiai svaigiau, nei rudens nutapytas pano.
O liokajai per pertraukas vis dekoracijas maino,
Juk už mokestį  bus tau pasiūlytas damos vaidmuo.

Tam dizaine bedančiai pietums gauna išpuoštą slieką
Ir  spalva paprasta, nors tau tinka, nebus įmegzta.
O kai viską patirsi, suprasi, kad šitiek telieka –
Paskubėjus gyventi – viena paprastutė diena.

Ar suspėsi surankiot iširusią jau panoramą,
Apkabinti nuo laiko nudryžusius brolio pečius?
Įtikėti į dievą, į žemę, į dangų, į mamą,
Išmaldaut, kad nupraustų toks įprastas žmogui lietus.