–Tėve mūsų, kuris esi danguje...“
Nebaigti žodžiai užstringa gerklėje,
Gal rankos dar ne taip sudėtos maldai
Ir dabar paklaikusiom akim Jo žvilgsnį gaudai.
„Tėve mūsų...“ – mintis vėl nerami,
Nesugebi ištart net atsigulęs kryžiumi.
Reikia laiko.