Užmerk akis, įsiklausyk
į tą plonom kojytėm
beldžiantį langan pavasarinį lietų:
tap tap, tuk tuk – tuk tuk, tap tap...

Tuksena jis nedrąsiai savo
linksmą šokį ir šypsosi slaptingai,
tarsi klausdamas,
ką dar padovanoti?

Čiurlena silpnute srove žemyn,
nuslysdamas balutėn,
pašnekina žvaliai jis ją,
išburia skambią šypseną.

Po to pašoka debesiu lengvu
aukštyn, akimirką bučiuodamas,
dangaus žydryne nuvingiuodamas,
ją nuspalvodamas…  

Įsiklausyk į pasaką lietaus.
Pajusk pavasarinę gaivą...

Tap tap – tuk tuk – – –