Viena akim žiūriu į saulę,
kita, apakinta šviesos, verkiu.
Viena dalina begalinę meilę,
kita alsuoja, padengta šerkšnu.

Viena akim regiu šešėlį
ir jo pavėsyje guliu.
Tarp pirštų atsijoju smėlį
be prošvaisčių sudilusių jausmų.

Kita akim dairaus aplinkui,
beklausant nuostabių gaidų.
Prie lopšio motina palinkus
keleivio, einančio taku.

Du požiūriai – du žvilgsniai išsiskyrę
ir jais abiem kaskart žvelgiu.
Vienu regiu išdegusią dykynę,
kitu – ošimą bundančių miškų.