O viešpatie, kaip noris būt silpnai –
Tiesiog dužia vaza ir nieko negalėti.
Tik laukti, kol stiprus žmogus ateis
Bei nuo lietaus išskleis varinį skėtį,
Ir vilnom elegantiškai apgaubs pečius,
Priklaupęs kiek nepaprastai erotiškai.
Ak, pagaliau toks jausmas mielas bus –
Suvokti vėl save kaip trapią moterį.