šiąnakt išburki, audėja
slenksčio ramybę į delčią
tarp keturių mano vėjų
lėtą takelį link valčių

ten kur lietum neiškrinta
sūriojo potvynio bangos
mirksi prigesę žibintai
žvakėm – žvaigždelėm už lango

šlama vidurnakčio paukščiais
blunkančios popieriaus skiautės
skubančiais laikrodžiais kaukši
švintantis laikas keliauti

(jeigu tavęs ir nebūtų –
aš atpažinčiau iš kaukės:
sūriojo potvynio laukas –
virš tolimų kraujo putų)

dyla geltonas žibintas
ir iš bangos jį iškėlęs
lango stikle surakintas
rūškanas valties šešėlis

ir keturi mano vėjai
atveria erdvę į delčią
šiąnakt išbūrei, audėja
ramų takelį prie valčių

kilimu juodu po kojom
driekiasi laikrodžio skalė:
potvynio lietūs užkloja
blausią šviesos vertikalę ---