Pavirtusi paukščiu aš skriščiau
Tarp debesų per žydrą dangų,
Man nesvarbu, kad ir nukrisčiau,
Svarbu patirti jausmą saldų.

Paliesiu lietumi tau plaukus,
Lašais nuplausiu liūdinčias akis,
Ir po tiek laiko ilgai laukus
Vėl plakt turės dėl ko širdis.

Kai tu miegosi, pavirsiu aš sapnu
Ir nusileidus tyliai pabučiuosiu,
Galbūt man bus šiek tiek skaudu,
Nes bučinį tu tik sapnuosi.

Paslėpsiu tau tarp muzikos garsų
Gyvenime gražiausius dalykus,
Kad išsirinktum tu iš jų visų
Jausmus, seniausiai pamirštus.

Pasieksime laivu svajonių salą,
Varlytes gaudysim kartu,
Nes tokios tiktai ten gyvena,
Jos tarp realybės ir sapnų.

Kai tu miegosi, aš atskrisiu,
Pavirsiu vienišu paukščiu
Ir tavo mintyse aš pasiliksiu,
Ir širdyje nebus man taip skaudu.