Nelemta
O mes važiavom traukiniais –
Prasilenkėm,
Tik mašinistai vienas kitą sveikino garsu.
Balsavom autostradose,
Tik aš kažkur prie Vilniaus,
Tu – prie nepažįstamų Šiaulių.
Laivais ieškojom vienas kito,
Tik nesuradom, ir skaudu,
Kad aš grįžau iš jūrų,
Tu – iš vandenynų milžinų...
Lėktuvai kylantys man liūdesį atnešdavo,
Tau – džiaugsmą,
Kai leisdavosi žvilgsny debesų.
Tik laukdavom abu, tik laukdavom –
Aš ant sunkaus prisiminimų lagamino,
Tu – susitikimų puokštėm kvepiančiam fojė.
Ir liūdna – aš į dangų, tu – namo,
Rytoj aš – nežinojime, o tu kažkur Žirmūnų rajone...