aš neatsimenu kada tave mylėjau
tik sentimentų kalvėje ugnim
pavargęs kalvis kala mitą vėjui
kuris po pievas klaidžioja vilnim

kai tyli kalvoje prie užgesinto žaizdro
pelenuose užmigę šaukiniai
senatviškai neatmenantys gaisro
iš laužo to, kurį tu kūrenai

žioruoja tik paklydusi minutė
po laikrodžiu kur siena ir tyla
ir ant kalvos septynios senos kliūtys
ties kalvio pasaga po priekalo gėla

ir senas mitas abejingam vėjui
pro kalvę švytinčią blausia ugnim
aš neatsimenu kada tave mylėjau
tik laikrodžiai – prisiminimų link