Naktis. Ir ežeras apsiautęs pilį.
Ir sutema. Kokia bebūna tik sapne.
Pusiasalio smilty, viltis nuvylęs,
Žaviuos XIV amžiaus dvasia.

Einu gatve, ties karaimų kenesa,
Ir man nesvarbūs pašaliečių žvilgsniai.
Einu senąja Vytauto gatve,
Ir nesuklys, jei pasakys, kad jau aidėjo šitie žingsniai.

Toks vėjas. Šitoks vėjas.
Pulsuoja nerimo bangas.
O ten. Kažkur. Burė. Lyg išplavėjus
Skaičiuoja žaidžiančias vilnių spalvas.

Užutrakio dvare nespindi šviesos –
Langai seniai jau užkalti.
O aš ramus, tylus kenesėj,
Lyg „žygdarbiai“ jau būtų atlikti.

Todėl gėriuos saulėtekio atšvaistėm
Ir nueitais keliais jau užmirštų.
Pavasaris. Ir nendrės ežero pakrantėj.
Ir širdyje ramu ramu...