Vieną kartą
Vaikystėj
Įsikaliau vinį į kaktą.

Nuo to karto
Žvelgiu
Kita kryptimi kaip kiti.

Niekas šito nematė,
Nežino,
Bet vinies neradau...

Stigmos ir visi momenėliai
Užaugo.
Liko jis trečia akimi.

Tai, ką mačiau vis dažniau,
Skyrės
Nuo prievarta brukamo vaizdo.

O mano tikslai keistai
Su kitų
Veiksmais nesutapo.

Kuria kryptimi aš beeičiau –
Jaučiau
Lyg eičiau pro sieną kakta.

Abejingumo kiautą pramušęs
Stebėjaus
Neatskleistu grožiu viduj.

Gal ir gerai, kad lig šiol
Nežinojai
Mano vaikystės klaidos.

Tik šito sakyt neturėjau.
Deja.
Viską į save sugėriau.
__________

Neįtarinėki, kad kiaurai matau,
Patikėki –
Aš tavęs tau tikrai neišduosiu...