Pakalnučių šventė

Puokštelė spindi
aromato balto
mažoje rankutėje
             mergaitės
             ant šaligatvio
                    žvilgsniu –  kam reikia pakalnučių!..
jos žydi – akys nuostaboj nugrimzdę
                                         mėlynos –

                                     kažkur
                                     visai arti  
                                     dienos pavėsiuose toliau nei miestas  
                                     prasideda jau šventė!..

žalios susagstomos suknelės skvernas plaikstosi  
vėjelis šiltas glosto drungną miesto vakarėjimą
bet niekas neatsiliepia – jau nebereikia
nebežadina
nedžiugina
nestebina – pamiršo – nebemato
                          skuba
                          neskuba – pro šalį
žmonės akmenėliais ritasi –
negirdi aromato spindinčio baltais varpeliais
jau  
ir švenčių
atsitikusių toliau nei miestas
                              nebejaučia  

tiktai šaligatvis prisimena kažką dar visą vakarą
tiktai šaligatvio plytelės pilkos dvelkia –
                            už miesto atsitiko pakalnutės...


2006-12-11
kvinta