Bangų mūša krantus svaigina.
Smėlynai kopų sirpsta ramume.
Klyksmu žuvėdrų viltys pinas
Praėjusių, o gal ateisiančių dienų.

Prisiminimai. Kodėl jie taip graudina?
Kaštonų alpuliu užplūsta vakarais.
Delnai pakyla ir susirakina,
Malda balandžių suplaka sparnais.

Dangus ir vėl lietum likimą buria.
Plikom ražienom brenda sutema...
Beržų kasom supinsime, ką turim –
Tegul aušra rytojaus krikštija rasa!