Nuo tolimų dangaus aidų
Lig drėgno virpesio pušies –
Nematoma ranka palies
Stygas prabilusių gaidų...

Pirmieji vasaros lietaus
Pabirs lašeliai ant obels,
Kiti į stiklą pasibels
Ir keistą nerimą nuplaus.

Atversiu langą į garsus, –
Lietaus simfonija skambės!
Iš tos prabilusios erdvės
Atplauks kažkas labai šviesus

Ir artimas nepaprastai –
Iš vaiko atrastos žvaigždės.
Aiškiausiąja mintim aidės
Apniukusio dangaus skliautai...

Ilgai vandens vargonai gaus,
Melodija per širdį plauks...
– – – – – – – – – – – –
Lietaus koncerto patrauklaus
Apmiręs vakare klausaus.