pilko vienkiemio lango vėle
šimtą metų žydėjo rusmenė
ir baltai plaukė lauko gale
debesėlių migla bevandenė

jei pašauksiu tave iš miglos –
tu vis vien ta migla užsiklosi
ir tankėjančiuos laiko tinkluos
išretėjančiais žodžiais vėluosi

neištardamas savo pradžios
tik garsėjančiuos laikrodžio tvinksniuos
ir rusmenės žiedeliuos karčiuos
priartėdamas tolstančiais žingsniais

kol suvoksiu kad jau nebesu
išsisklaidęs migloj bevandenėj
čia – lauke prie baltų debesų
pilko vienkiemio karčios rusmenės ---