Ar tu matei, kaip lūpom išteptom
Gležna mergaitė ruošias diskotekon,
Kaip kalbasi blakstienom netikrom
Bei kartais nekviesta pašokti  lieka?

Ar tu matei, kaip žiūri ji tada –
Pro pudrą baltą smelkiasi raudonis.
Tiesiog ne jos šiandieną valanda,
Kai šalimais vis vaikšto mažas ponis.

Ne tiems pečiams platusis kimono.
Kam ta sakura nelaiku pražydus?
Toks mirksnis – laiko  šniokščiantis vanduo
Nusiveja – o ji jau pasiklydo.