Ramybės pilnos
pakampės
suspiegs tuoj,

pakarto angelo
akys
pravirks lemtimi,

o tyla sukalens
dantimis
ir kaukes
nuplėš
nuo veidų.

Žeme nusiris
šiurpulys
šešėlių viltim
prisikelti,

sumindžioto kapo
balsu
prabils –
nenutils.

Kritusio kario
delnai
susispaus
ir nusvirs,

o apnuogintos
lūpos paskęs
šveplame maldos
šnabždesy,

kai

dangus vėl prapliups
viltimis,
kurios

virs nuodėmėm –
mirtimis
vos užgimus gyventi,

ir krauju
subanguos
vandenynų pakrantės
(bangomis
prausis kaltės).