***

Paleidau Tave,
mano Žmogau,
lyg paukštį
iš jausmų narvo.

Degančiom žarijom
sklendi sielą.

Per tolius
švelniai apkabinu,
paliečiu ranką,
laiminu būtį.

Drugio drebuliu
priimu virsmą.
Vėtra