***
Paleidau Tave,
mano Žmogau,
lyg paukštį
iš jausmų narvo.
Degančiom žarijom
sklendi sielą.
Per tolius
švelniai apkabinu,
paliečiu ranką,
laiminu būtį.
Drugio drebuliu
priimu virsmą.
Vėtra