Į seną nušiurusį lagaminėlį aš sudėjau visą savo turtą: prarastą meilę, patalpintą eilėse, dienoraštį- vargų ir džiaugsmų brolį, tėviškės vaizdus mielus ir gimtos žemės žiupsnelį. Ir savo sielą...Taip gera ir ramu, kai mano turtas mažame lagamine! Galiu važiuoti per valstybes, skristi lėktuvais, plaukti laivais- muitininkai nesmerkia, nesikabinėja prie lagaminėlyje esančio turto.
Išeidama į amžinybę, lagaminėlį paliksiu palėpėje- gal kas kada ras, gal apsidžiaugs kaip lobiu...