Iš miego pakirdusi žemė
Ima už rankos mane:
– Kelkis kelkis, dukrele, –
Jau išaušo diena.
Prie šaltinio sruvenančio
Nuprausia žolę rasa.
– Kelkis kelkis, dukrele, –
Jau išaušo diena.
- - - - - - - - - - -
Eičiau, bėgčiau su saule,
Bet prabust negaliu.
Šlama pakalnėje klevas,
Aušta rytas – einu... jau einu...