Neišskaitysit, ponai, melo tarp eilučių.
Nenutekės svajonės žodžių lietuje.
Aš atėjau jums pasakyti, kad negrįšiu,
Savo pasaulio uždarysiu langines.

Išsekusios jau visos rašalo bonkutės,
Pavargo lyginti eilėraščių raukšles.
Nesitikėkit, ponios, aš neberašysiu,
Bet jūsų sielos nieko nepraras.

Įspraustos į mažytį batą kojos,
Išmins takelį veido rasoje...
Bet tos, kuri staiga viena išėjo,
Neliks svajonių baltame lape.