Žmonės moka išeit.
Duris garsiai užtrenkt savo baime.
Moka tau kaltes ir graužatį palikt
Lyg seną lėlę.
Turėk, sūpuok, mylėk,
Kol skaudėti nustos.
Seku Kasandros linija.
Bandau apčiuopomis atrasti, širdim pajausti
Mažytį brūkštelėjimą paširdžiu.
Žinau – esu pati sau ir kalėjimas, ir laisvė.
Žinau ir vis bandau
Sparnus po plunksną išpešiot,
Nes skristi skauda.
Bandau paaiškint,
Kad žodis spalvą turi.
Bet tik neregė esu kurčių minioj.
Ir saulės neišvysiu...