Pradingt iš pasaulio neverta,
Bet kartais, nors skauda,
Tau lemta
Sugniaužus rankas patylėti,
Skaisčių spindulių neregėti.
Tylėti, kentėti ir verkti,
Į sieną galva sava trenkti...
O tu ar, žmogau, pagalvojai,
Kai dar dainavai, dar giedojai,
Kad reikia šia dovana džiaugtis –
Klausytis pasaulio ir nuoširdžiai jaustis?..