Atgimimas
Dar niekad nemačiau tokios šviesios nakties,
Dar niekad šitaip nespingsėjo žvaigždės:
Lyg laukdama varinio varpo dūžių,
Sustingsta klevo šakose mėnulio pilnatis.
Gal nuo nakties šviesos, gal nuo laukimo
Skleidžias nuogo medžio pumpurai.
Svyruoklis beržas žirginėlių kasomis pasidabina,
Skalaudama krantus čiurlena upelio aimana.
Pernykščių meldų skutuose pavasarinis vėjas žaidžia,
Glosto gluosnių plaukus geidulinga šiluma,
Mėlynos žibuoklių akys šalpusnio geltonumą keri,
Į žemę krinta žalsva žvaigždžių šviesa.
Atgimimo švento pakylėta sielos paukštė
Sparnus išskleidus gieda tankmėje jausmų.
Lyg ašara mėnulio spindesy raudona boružė suvirpa -
Iš širdies išplaukus meilė į širdį grįš.