kai alyvos suskubs
vėl žydėti
ir agurkai žaliuos
vėl darže
mes galėsime
dviese sedėti
apie meilę kalbėt
kaip sapne

tu ateisi kaip rūkas
kaip snaigė
balto sodo pačiam
smagume
užsikursi cigarą
ne primos
vikšrus nuodysi
nu tu gera

vakare vos lakštingalai
sriūbauti ėmus
vos sužibus pakrūmėj
vabaliukui labam
išsiskirsime mudu
ir ką tu
neatsigręžus nueisi
visam

o aš basas sėdėsiu
agrastuos
ir klausysiuosi žingsnių
tyloj
koks gyvenimas šiandien
man prastas
ir agrastų nėra
net savam

1996