Kaip gyveni? Ką veikei? Kur buvai? Ką pirkai? Gerai. Gražu, puiku. Jau skirstomės. Kada susitiksim? Paskambinsiu. Dabar turėsiu daug darbo. Man tai labai svarbu. Tai liečia mano ateitį. Dabar negalėsiu greitai susitikti. O, tai gerai. Aš irgi. Mes ir taip per dažnai būnam kartu. Tai žinoma. Pailsėkim vienas nuo kito. O tavo gražus sijonas! Ačiū. Kiek mokėjai? Ooo! Tavo šukuosena... Taip, čia labai brangioj kirpykloj. Taip, aš galiu sau tai leisti. Aš gi verslininkas. Gerai. Tiesa, pamiršau, ar tu eisi į Čiutaro Chujaro koncertą? Vakar pažįstamas gavo bilietus. Eik, eik. Aš niekur nesugebėjau gauti. Tai va. Turiu vieną tokį - dirba Baklaikoj -  jeigu reikia, sakyk. Tik dabar jau, aišku, per vėlu. Kitam koncertui sakyk. Visada gausiu...

„Pjoviau lankoj šieną,
žalias raskylėles,
pjauk ir mane dobilėlį
su šieneliu drauge“...

Kokias čia  bobučių giesmes dainuoji! Dar išgirs kas. Gerai nedainuosiu. Nedainuosiu. Ne... O ką aš darysiu, jei nedainuosiu? O kam dainuoti? Darysiu verslą. Kalsiu pinigus. Dieną naktį kalsiu. Pinigai gerai. Gali nusipirkti visko. Ir meilę? O kas tai yra?.. Na, meilė, tai toks jausmas, kai žmogus myli kitą žmogų ir be jo negali gyventi. Kaip tai negali? Na, negali. Jam vis noris būti kartu, laikyti jį už rankos, klausti kaip jaučiasi? Norisi jį turėti. Kai dėl to žmogaus jis gali padaryti viską. Na ir sapalioji čia kažką. Prisiskaitei... Atspėjai, skaičiau mamos knygoj. Ne, ne mamos, močiutės dar. Taip. Būdavo laikai. Gyveno žmonės su  kažkokiom meilėm. Turėjo tam laiko. Dabar taip pabandyk! Kada ir gyventi? Ir taip darbas, darbas... laiko visai nelieka. Taip. Suprantu. Bet aš, kai paskaitau apie tai, man norisi, kad ir mane kas taip mylėtų. Ai, panorėsi ir praeis. Tu visada taip sakai. O man norisi. Baik čia svajot. Tai mylėsimės šiandien ar ne? Sakyk, arba aš einu miegoti. Ne, šiandien ne. Pasidariau  šukuoseną, suvelsi dar... Rytoj mūsų vado gimtadienis - turiu gražiai atrodyti.
Na, tai labanakt.
Labanakt.