man patinka uosti
rytais kavą, mažyčiais pursliukais nusėdusią puodelio kraštus,
medų pienių žiedadulkėse  (tik nepatinka jomis išsitepti nosį,
forminį sniegą (snaigė - raštas, snaigė - gėlė...), nutūpusį ant šaliko,
knygas - naujas, dar niekieno neuostas, senas - uostas dešimtmečiais...
šokoladą, terliojantį pirštus, paliekantį kartų saldumo prisiminimą ant liežuvio,
šilumą, kai ateini namo iš kiemo žiemos vakarą...
patinka šildytis rankas prie krosnies, liesti šilumą...
patinka liesti smėlį,  
grubias sienas, kokios dažniausiai būna rūsiuose,  
neseniai sužvarbusiomis rankom teko paliesti matinį, švelnų, įšilusį nuo
apačioje gyvenančios lemputės, stiklą... prie Onos bažnyčios... - žinai?
vandenį... glamonėjantį gaivia srove-vasaros karštyje pavargusias,
šiltais persiliejimais, žiemos speiguose pašiurpusias rankas,
jausti jį bėgant nugara, sliuogiant plaukais, kapsint...
patinka liesti plaukus - ilgus, trumpus, garbiniuotus ir lygius - tik susiviję
mane gąsdina - bijau juose įklimpti...
blakstienas, ypač, kai jos vos vos pramerktos, virpa it drugelis tarp dviejų delnų,
lūpas kampučiuose... (kaip toj dainoj)
ir kaklą... pirštų galiukais. tyliai. patinka, kai jį liečia.
dar - klubų kauliukai* matosi (patinka liesti) - nesimato (vilioja) - yra -
ir visuomet - riešai. rankų, kojų ir delnų švelnumas, šiluma...  
delne daug telpa - Likimas ten visuomet įrašo, ko mes dar
neturim, bet turėsim, nematom, bet matysim, nežinom, bet žinosim...

o Tau?







*(pasitarėm ir vieningai nusprendėm, kad tokie yra :)