Viešpaties ir angelų nėra,
Aukštas daktaras akis tik varto –
Aš žinau, numirsiu tyloje,
Nieks manęs nepalydės prie vartų.

Per ilgai ėjau kovos lauku
Ir taupiau kvėpavimus minučių.
Jau neliks draugų prie patalų –
Slėgis toks – ar aš pati išbūčiau?

Ir kodėl sakydavot vis man,
Kad turiu išlikt ori kaip ledi?
Pasakysiu atvirai: bijau.
Pasakysiu: mirt jaunai man gėda.