Kai ašara riedės per skruostą,
Paguos mane tik liūdesys,
Kai net laivai, pasiekę savo uostą,
Jūros bangose pasiklys.

Kai saulei šviečiant lis lietus,
O žemėje bus sausa,
Kai vėjo gūsis taps sunkus,
O vandenynas išgaruos...

Kai debesys juodi padangę puoš,
Kai akmenį krūtinėje turėsi,
Kai širdį rasi ežero leduos,
Kai niekam skausmo negailėsi.

Tada, kai leisis paukščiai lyg lėktuvai,
Kai jausiuosi laiminga vieniša,
Kada aplinkui blogis bus tik nulis,
Kai mėnuo leisis vakare.

Tada, žinok, tada vis vien ilgėsiuos,
Praėjusių dienų, kai buvome kartu,
Ir paslapčia savo širdy tave mylėsiu,
Nors jau galbūt mane pamirši tu.