Pliusas ir Minusas
-Kartą seniai, seniai...-ištarė Haris.-Ar gera pradžia?
-Nuvalkiota,-pukšėdamas pypke atsakė Leonas.
-Viename mažam miestelyje...-Haris vis kūrė.-Ar dabar gerai?
-Su kvailom pradžiom bus kvailas darbas-taip sako liaudis,-atšovė Leonas.
-Liaudis taip nesako!-raukėsi Haris.
-Sako.
-Juk tu ką tik visa tai sukūrei.
-Taip.
-Tai taip negali sakyti liaudis.
-O kas yra žmonės?-Leonas rimtai pažvelgė į Harį.
-Valstybė?
-Liaudis, kvaily, tu.O kas sudaro liaudį?
-Žmonės.
-Tai aš irgi esu žmogus, o tai reiškia, kad aš ir liaudis.O kadangi aš liaudis-aš galiu sakyti, kad taip sako liaudis,-išaiškino Leonas.
-Nusišnekėjai kaip niekada,-suprunkštė Haris ir toliau įnyko į savo autobiografiją.
Buvo ramus rugpjūčio vakaras. Tyla viešpatavo aplinkui. Atrodė, kad garsiai skamba Leono pypkės pukšėjimas ir aidi įsitempusio Hario alsavimas.
-Jau žinau pradžią,-apsidžiaugė Haris pakėlęs akis į Leoną.
-Baik tu su ta savo autobiografija-kai daugiau nugyvensi, ar būsi įžymus, tai tada ir rašyk ją,-ištarė Leonas.
-Aš jau pakankamai daug nugyvenau,-išdidžiai išdrožė Haris.
-Trisdešimt penki metai daug?-nusijuokė Leonas.
-Pakankamai...-bandė ginčytis Haris.
-Tau dar galvelėj nedaeina, kad senatvė tai tada, kai į pensiją išeini?-pasilenkė arčiau Hario pašnekovas.
-Nenusišnekėk kitaip dingsi iš mano namų, kvaily,-atšovė autobiografijos kūrėjas.
-Šeimininkas taip varo svečią, kuris, beje, taip pat gyvena čia, iš savo namų,-atkirto Leonas.
-Aš darau, ką noriu, ir tu man neįsakinėji,-Leono geriausias draugas pakėlė balsą.
-Aš tau nė neįsakinėju,-Leono balsas irgi kilo.
Haris supyko ir išėjo į kitą kambarį nepagailėjęs durų ir trenkęs jomis.Tuo tarpu Leonas patogiai įsitaisė fotelyje ir pukšėjo pypke toliau.Po dešimt minučių, neištvėręs tiek pykti prisistatė Haris.
-Geriau jau man nerašyt tos autobiografijos...-atsiduso jis.
-Tai žinoma,-kaip visą laiką Leonas išliko šaltas it ledas.
-Brendžio?-paklausė Haris.
-Būtų gerai,-atsakė Leonas.
Haris įpylė dvi taures brendžio ir vieną davė Leonui, o kita išmaukė pats.Leonas gėrė pamažu, neskubėdamas.Jis turėjo įprotį mėgautis kuo nors ilgai, ko tuo tarpu Haris nebūtų ištveręs.Haris visą laiką buvo nekantrus, drąsus ir greit įsiplieskiantis it degtukas, bet po kiek laiko vėl užgestantis.O Leonas buvo atsargus, santūrus, kartais krėsdavo pokštus, bet ir tai labai smulkiai viską apgalvojęs. Žmonės mėgdavo tą porelę vadinti „pliusu“ ir „minusu“. Nė vienas nežinojo kas yra kas-ar Leonas pliusas, ar Haris minusas, ar išvis visiškai kitaip. Taip pora ir gyveno kartu dešimt metų.Kai kurie net galvojo, kad jie gėjai, bet jie labai apsiriko. Leonas ir Haris nemėgo šaltos vienatvės.
Išgėręs pirmą taurę brendžio Leonas užsiprašė kitos. Haris vėl įsipylė sau ir Leonui.Haris vėl išmaukė visą iš karto, o Leonas lėtai mėgavosi skoniu...