Tavo kūnas pritvinko pavasario tvaiko,
Prisilietus, rodos, nukrečia elektra ir
Tuzinas mažyčių žaltvykslių
Sutvinkčioja akyse - - -

Viena
Po
Kitos
Nusileidusios išklykia save
Sirenomis apnuogintose šlaunyse
Ir užgęsta žiežirbomis. Traška.

Nebebučiuok — dar šiandien apkursiu.
Po oda tavo vilkų pėdos ir jų
Kaukimas vasarvydžio naktį.
Tik paskutinįsyk - - -
tuzino žaltvykslių banga.

Išeisiu nesutarus sudiev. Gal todėl,
Kad šiandien tavo Dievas vaikšto
Elektros laidais.