Pasiilgusi smėlio stovėjau,
Į Atlanto bangas aš žiūrėjau,
O tenai, už sūraus vandenyno,
Ošė miškas taip širdžiai brangus.

Tam miške gegutėlė kukavo,
Ramią dainą pati sau dainavo,
Apie ežero bangą spalvotą,
Apie pienių nusėtus laukus.

Laukuose jau žolytė žaliavo,
Dobiliukais saulutei mojavo
Ir senai mūsų sodžiaus trobelei,
Su šiaudiniais kvapniaisiais stogais.

Toj trobelėj močiutė sėdėjo,
Krosnį degančią ji prižiūrėjo,
Rūko baltas kvapnus malkų dūmas,
Graužė gerklę, kuteno akis.

Ir riedėjo sūri ašarėlė,
Ji burnoj visas seiles suvėlė,
Parymojus prie kranto grįžtu –
Lyg pabuvus tenai svečiuose...