Tėvelis šiandieną buvo linksmas. Jis kažką murmėjo ir dažnai pastrykčiodavo ant kojos . Paklausiau jo:
-Tėveli , ko tu šiandien toks laimingas?
-Sėsiu darželį,-linksmas atsakė tėtukas.
-O kam jis?-pasidomėjau aš.
-Kai tu būsi laiminga jis visą laiką žydės . Taip, tu, dukrele mano, galėsi žinoti , kad vis dėl to tu laiminga,-atsakė tėvelis.
-Kaip tai?-aš nieko nesupratau.
-Suprasi, kai būsi paūgėjus,-atsakė tėvelis ir nuėjo su sėklom į mūsų kiemelį . Tėvelis sėjo rūteles . Greitai jos užaugo.Jos buvo tokios gražios... Su tėtuku ir mamyte gyvenome laimingai , darželis žydėjo. Kai jau  ėjau į mokyklą , rūtelės žydėjo . Laimingai gyvenau , darželis žydėjo. Staiga tėvukas susirgo , bet darželis žydėjo. Tėvelį teko vežt į ligoninę , rūtelės žydėjo . Tėvelis sunkiai susirgęs numirė , o darželis vis dar žydėjo...
-Mama , kodėl darželis dar žydi?-paklausiau mamytės kai jau buvom palaidoję tėvuką.
-Nežinau , vaikeli, nežinau...-pravirko mamutė.
Nuėjau prie darželio. Jo rūtelės  maloniai kvepėjo ir žydėjo. Kodėl jos dar žydi?-klausiau savęs. Žiūrėjau į gėlytes ir man iškilo atsakymas:Juk aš dar turiu mamytę ir ja galiu džiaugtis.
Nubėgau pas savo mamutę.
-Mamute, mamyte, žinau atsakymą !-sušukai jai.
-Į ką?
-Kodėl darželis dar žydi,-atsakiau.
-Ir kodėl gi?-mamutės skruostais nuriedėjo ašara.
-Nes aš dar turiu tave, pati gyvenu ir galiu džiaugtis tuo!-sušukau.
-Dukrele mano , dukrele,-mamutė stipriai apsikabino mane.
Jaučiau kaip mamutės krūtinėj plaka širdis . Mamutės skruostais riedėjo ašaros.Džiaugsmo ir skausmo ašaros. Mamutė verkė , kad mirė tėvukas , bet ir džiaugėsi išgirdusi mano atsakymą į darželio klausimą.
Kai su padauža berniuku žaisdavau sodely, darželis žydėjo . Kai pradėjau  tapti gražia mergina , rūtelės žydėjo. Kai mamos veide atsirado ne viena susirūpinimo ir gailesčio raukšlė , darželis žydėjo. Kai su tuo pačiu padauža berniūkščiu  pradėjau draugauti , gražiosios žydėjo . Kai mano širdies dalelė pradėjo priklausyt tam pačiam berniukui , o dabar jau vyrukui , margosios žydėjo . Kai vis laukdavau jo prie sodo vartelių , o jis vis neateidavo , gėlytės žydėjo. Kai tuokiaus su juo ir susilaukiau vaikų , darželis žydėjo.Kai su juo pasenau ir turėjau anūkų , gėlelės žydėjo. Kai dabar žiūriu pro langą ir matau savo anūkus , o šalia sėdi vaikai ir mano vyrelis , mano tėvelio rūtų darželis dar tebežydi...