Sodas pražydęs –
Meilės pūga...
Kurgi teisybė? –
Nutrūko staiga

Vaidmenys Tavo
Scenoj, daina... –
Ją užtušavo
Sesers aimana.

Salėje gęsta
Rampos šviesa...
Kiek besitęs ta
Skausminga tiesa?!

Saulė raudona
Rytą pakils,
Vėl telefonas
Užkimęs nutils...

Vazoj – nuvytus
Rožė balta,
Tu kaip vaikystėj
Šypsais nekalta...

Langas į rytus –
Nebetamsu,
Stoviu sulytas
Šio ryto garsų.

Kokia grožybė –
Ryto kaitra,
Obelys žydi.
– – – – – – –
Tavęs – nebėra...