Nepasikeitė nieko – tik sniegas dabar purvinesnis
Bei grįžimas į žemę atrodo per daug jau sprangus.
Tik mano svajingas per žiemą pagardintas kąsnis
Nuslydo ne ten – pakeliui išrūšiavęs vaizdus.

Net upė sugrįžo per daug į krantus išsiliejus,
Kai aš surinkau šiandien akmenis vakar rinktus.
Jūs buvote teisūs sakydami, kad nereikėjo
Taip kantriai globoti jautrius vandeningus žodžius.

Taip naiviai tikėti, taip velniškai paprieštarauti –
Šukuosenom puoštis ir būti tokia paslaugia –
Anoj šalyje aš tapau tik keista ufonautė,
Staiga sužinojusi, kad visiškai nerasta.