Mane kankina tavo šypsena,
Ir žvilgsnis spindinčių akių.
Be tavęs, tamsi man net diena,
Nes aš žinau, nebūsime kartu.

Neapkabinsi manęs, kai liūdėsiu
Ir nepriglausi, kai bus labai sunku.
Bet tave, dar ilgai mylėsiu,
Nes šiuo metu, dėl to aš gyvenu.

Iš tavo pusės kyla akmeninė siena,
Iš mano – debesys juodi danguj.
Gyvent sunku, pasauly šiam po vieną,
Juk niekada nebūsi man draugu!

Man kartais norisi visiems sušukti,
Kad be tavęs gyventi nuobodu,
Tačiau, juk pasikėlusi aš turiu būti,
Ir nesvarbu, kad širdyje verkiu.

Ateik, priglausk, tada pabėk toli,
Neleis mums niekas būt kartu,
Tačiau žinot, kad tu mane myli,
Tai viskas, ko reikia žodžiui – gyvenu...