Sėdi diedas ir galvoja:
ko ji rėkia, aimanuoja –
nei lituko neturiu
ir nuo vakar be \"lašų\"...

Ai, te traukia biesas ją,
pasigersiu ir gana.
Stojos diedas, durų link,
žiūri – musmirės aplink

Mat, nabagas miške \"smigo\"
barės su pačia sapne...
Anei ratų, anei grybų –
teks parkiurksint pėstute

Nuo rytojaus anei lašo!
Nebekaulys Onės grašių.
Kyla diedas pamažu,
dreba kinkos – pagirių!

Et, užeisiu pas Kaziuką,
pagirioms, tiktai lašiuką.
Stena diedas pamažu,
kiek tik kruta – prie \"lašų\".

Vai, dalužė, tai dalia,
bieso išmislo valia –
plėšia gerklę, nors tu ką –
Jis nekaltas, jis auka...