Smagu klausyt, kai šiltai lyja,
lašai barbena į stogus,
žalios žolės patiesta skraistė
paskleidžia liūdesio kvapus.

Kvapų kvapai – laukinės gėlės,
dabintos saulės trupiniais,
pro langus veržias paikas vėjas
su blizgančiais rasos purslais.

Baltų berželių aromatas,
išplauto ežero spalva,
čia vieversių nubrėžtas ratas,
kur vyksta gandrų sueiga.

Man girdis tavo žingsnių aidas,
tylus drabužių šlamesys,
kai praeini, užgniaužia žadą
kiekvienas tavo judesys.

Dvelki gaiviu pajūrio vėju,
plaukai – sakais jaunų pušų,
tu dingsti kaip oda šagrenės,
pabėrus ilgesio kerų.

Gandrai pavasarį pasėjo,
senuos lizduos – naujas viltis,
tu nuėjai, aš pasilieku
tik sapnuose būt su tavim.