Lyg žvėriukas užspeistas kampe blaškausi
Tarp neapykantos ir meilės.
Galiu uždraust sau kvėpuot,
Bet sielai rojaus nereikės. Ji liks su tavimi.

Nuskęsdama žalių akių dugne,
Bandau tikėt,
Kad kristi man neleis,
bet neskrendu. Vien gilyn grimztu...

Dar stipriau jausti aš nebemoku.
Nesmerk, neteisink, durų nerakink.
Aš – ta ugnis, kuri nedegina.
Aš čia dėl to, kad tu esi...