Po vienumą pavaikščioti išėjęs...
Gražu. Ir linksma čia.
Atsiminimais stūkso aukštos sienos,
Išmūrytos iš metų ir sapnų –
Jose visi eilėraščiai,
Visi lig vieno.
Neperskaitytų – dauguma!
Sužiuro atmintim  –
Matyt, norėtų, kad paimčiau su savim
Ir vėl, iš kur atėjo,
Kad padėčiau juos atgal...

Bet Dieve mano! Kaip tą padaryti?
Tas jaunas laikas taip toli!
Apkerpėjo ir jis
Kaip aukštos metų sienos –
Eilėraščiai ant jų
Neperskaityti liks.
Praplauks dangus, praskris ir vėjas,
Ir užsimirš net mano ilgesys...