Sako stimpa ir pelės skęsdamos kinta
Tinka siūlams jų kojos it batų mazgai
Taip nutinka kad laidojant dėdę išstimpa
Visas kaimas sušaudomas priešo vardais
Tavo vaikas išžudomas pirštais į dangų
O dangus tai sunkus apnašų skritulys
Gal nutinka momentais aprimstam nulinkę
Nebežudom, nevystom, nepjaustom marais
O tada vėl linksniuojam ir gimdome laiką
Leidžiam inkarus skaitome tostus už du
Skauda pilnatį skaudą tą žudomą vaiką
Skauda stimpančią pelę luošumo tvaiku.