Ore pavasario akordai –
varžybos sniego su žaibais,
akmuo asfalte atsitvėrė
nuo jo didėjančiais plyšiais.
Akyse nerimas išpiltas,
kasnakt iki pirmų gaidžių
mėnulio pilnas užtemimas
tamsus, su rožiniu šydu.
Naktinės kačių serenados
betoninių trobų miške,
prie lango plakas lyg plaštakė
spalvota sapno pabaiga.
Atgimsta Verterio efektas –
kančios betrokštančių jausmų,
jos pats aš visą laiką ieškau,
sunku su ja,be jos sunku.
Septyniamyliais batais bėga
kalnų šlaitais link debesų,
šafrano salsvą kvapą skleidžia
banga pražydusių varpų.
Tos krokų kyšančios taurelės,
pražiotos saulės bučinių,
akis kasdien į dangų kelia,
kodėl gėlių nėr ant stogų?
Negyvos blizga namų akys
su baimės atspindžiais languos,
geltono pienės žiedo laukiu
kreivuos šaligatvio plyšiuos.