Girdėjot?
Pempės klykia:
– Sveiki – gyvi, sveiki – gyvi...
Ir aš su joms kartu: iki, iki...

Iki to laiko, kol atgal sugrįšiu,
O kad sugrįšiu – žinoma – tikiu,
Nes noriu, kad sugrįžčiau
Ir būčiau su Jumis kartu.
Dainuokit, sesės, broliai,
Nelaukdami, ar klauso jūsų kas, ar ne.
Dainuokit savimi
Ir taip, kokius girdėjau aš –
Iš medžio, kurį Medis drožia,
Iš lauko, kurį Vėjas aria,
Nuo trumpų kojų ir Ramunės žiedo
Nuo Žemaitiją apkabinusios kelmiškės Anos
..................................
Atotrūkis.
Dar ne baigmė ir man dainuoti,
Bet jau kitaip –
Kai kiekvienam žodelyje – prasmė.
Gera ji ar bloga?

Daina kaip ir giesmė
Nemėto žodžių iš savęs.

Dainuokit savimi.
Dainuokit, sesės, broliai...
Čiurlionį mūzom apkabinus
Giedrė pavasarin įšoko...