Kai prie pagalvio jautriai spaudžiu galvą,
Tu patyliukais ateini.
Stebi, kaip tarp blakstienų grotų nardo
Ir krykštauja sapnai keli.

Nenuostabu. Jeigu galėčiau, tik tave sapnuočiau,
Iš horizontų lietųs toliai mėlyni,
Lėtai siūbuotųs mūsų meilės luotas
Ir juoktųsi svajonė nerami.

Tad sustabdyki laikrodžius, žvaigždes, mėnulį,
Tegul naktis paliks akla, tauri,
Kai plaukioja ore auksinės miego žuvys
Ir žybčioja pelekais pilnaty.

Bet pasaka tokia beveik netrunka nieko...
Tu būdrauji, o aš toli toli,
Tik vystantys žiedai kelius palieka,
Ir šypsosi trilapės gėlės kambary.