Išdyla sapnai mūs, akimirkos, toliai,
Ir laimė užplūsta, balta vilnele.
Vilioja namai mus, kasdieniniai guoliai,
Svajonės banguoja švelnia bangele.

Nors būtų atodūsiai tylūs, prasmingi
Ir prisiminimai mums graužtų mintis.
Namuose mes visada būnam laimingi,
Ten niekad nedingsta princesė viltis.

Ir džiaugsmas beribis užvaldo mums širdį,
Kai praveriam savo seklyčios vartus.
Nors niekas nemato, nejaučia, negirdi,
Savų namų dūmas nebūna kartus!!!