Kaip Baltų biblijoje, niekur nerašytoj,
Iš seno perduodamoj iš lūpų į lūpas,
Buvo Tėvas, motina, sūnus ir duktė.
Tu juk jauti, kad Kūrėjas seserį turėjo,
Kurios nemini jokie šventųjų raštai,
Nes moteris vyrams liko paslaptis,
Todėl ir buvo sugalvotas celibatas.

O aš bandysiu atgaivinti eilėmis
Moters istoriją, kokia ji buvo nuo pradžių.
Ir pradedu rašyti apie dukterį ir moterį kartu.
Jos niekas neteisė, ji nemirė ant kryžiaus,
Bet klausimas, ar ji kentėjo nors kiek mažiau?
Tiktai žinau, kad ji tikrai tikrai mylėjo...
(bet apie tai papasakosiu aš vėliau...)

Aš perspėtas – suprasti moterį nelengva,
Bet visada maniau, kad pabandyti verta.
Nejau, manai, kad vyrui nebelemta,
Nebuvus moterimi, suprasti jos svajų?
Aš pabandysiu pasakot istoriją ne pasaką
Apie jausmus, išlikusius dar iki šių dienų,
Kai susipainiosiu, iš tavęs pagalbos lauksiu,
Tikiuos, padėsi Tu...