Iliuzijų takai zigzagais lėkė
Į erdvę, pilną šnabždesio ir žvilgsnių,
Erškėtrožėm po oda kraujui dilgsint,
Iliuzijų švieson aklai bebėgant.

Nereikia kaspinu žymėti finišo,
Neraginkit į pabaigą skubėti, –
Akimirksnį dar kvies takai žvaigždėti,
Kur nuodėmės į nežinią atsimuša...